Jau daugiau nei 5000 metų medus yra natūralus civilizacijos saldiklis. Tiesą sakant, kol šešioliktame amžiuje cukrus tapo plačiai prieinamas, medus buvo pagrindinis saldiklis pasaulyje, o senovės Graikija ir Sicilija buvo vieni žinomiausių istorinių medaus gamybos centrų. Bet kas yra tas tirštas, auksinis skystis, kurį gamina darbščios bitės iš žydinčių augalų nektaro ir saugo avilyje, kad bičių šeima turėtų maisto šaltuoju metų periodu? Medaus gamyba iš tikrųjų yra kruopščiai organizuota cheminių procesų serija, įskaitant virškinimą, fermentų aktyvumą ir garinimą.
Norint pagaminti vieną arbatinį šaukštelį medaus, aštuonios bitės dirba visą savo gyvenimą. Iš tiesų, medus tai produktas, kuriuo reikia mėgautis ir jį vertinti. Tai brangi gamtos dovana.
Medus yra natūrali saldi medžiaga, kurią bitės gamina iš augalų nektaro ar augalų išskyrų. Tai sudėtingas maisto produktas, kuriame vyrauja 2 paprasti cukrūs – gliukozė ir fruktozė, taip pat šimtai organinių junginių, kurie daro medų ne tik skanų, bet ir naudingą sveikatai. Medus maistiniu požiūriu yra pranašesnis už įprastą cukrų (tiek baltąjį, tiek ir rudąjį). Paprastieji medaus cukrūs yra lengvai virškinami, o šviežiame meduje esantys vitaminai, mineralai ir fermentai padeda virškinimui ir metabolizmui. Aukštos kokybės neperdirbtas medus yra kaip puikus vynas, kurio spalvai, aromatui ir skoniui įtaką daro augalai, iš kurių jis buvo surinktas, sezonas, dirvožemis, klimatas ir oras.
Iš augalų žiedų bitės surenka nektarą. Nektaras – tai cukraus tirpalas, kurį augalas gamina kaip „atlygį“, kad bitė aplankytų žiedą. Savo ilgu liežuvėliu bitės siurbia nektarą iš žiedo, kol užpildo „medaus maišelį“. Kad užpildytų savo medaus maišelį, bitės darbininkės kiekvienos kelionės metu aplanko iki 100 žiedų, o tada visą nektaro krovinį neša atgal į avilį, kad „naminės“ bitės atneštą nektarą perdirbtų į medų. Skrisdama atgal į avilį, bitė į surinktą nektarą iš savo hipofarenginės liaukos prideda enzimų – invertazės, diatazės ir gliukozės oksidazės. Meduje esantis fermentas invertazė yra atsakingas už tai, kad didžioji dalis nektaro sacharozės virstų dviem paprastaisiais cukrumis – gliukoze ir fruktoze, kurie yra pagrindiniai medaus komponentai.
Mes užaugome ir gyvename šalyje su senomis istorinėmis bitininkystės tradicijomis, kur suprantamas ir vertinamas natūralus visavertis medaus skonis, o bitės užima ypatingą vietą liaudies kultūroje. Mums bitės yra gerbiama ir mylima gamtos dalis, kaip ir jų surenkamas medus, kuris dėl unikalios gamtos įvairovės nėra panašus į jokį kitą, o turi savo unikalų skonį.
Mes džiaugiamės galėdami medaus mėgėjams pasiūlyti natūralų, puikaus skonio ir aromato medų. Mūsų tiekiamas medus surinktas Lietuvoje, Baltijos regione, pasižyminčiame natūralia, ekologiškai švaria ir labai įvairia gamta. Turtinga dideliais miškų masyvais, ežerais ir upėmis, laukinėmis pievomis, žydinčiomis daugybe skirtingų rūšių gėlių bei žolelių. Mūsų regiono gamtoje dominuoja medingi augalai, kurie paplitę Šiaurės Europos šalyse. Švari aplinka, biologiškai aktyvi augmenija ir aukštos bitininkystės kultūros tradicijos, suteikia galimybę gaminti aukščiausios kokybės, švarius ir natūralius bičių produktus. Turtingus natūraliomis substancijomis ir gydomosiomis vaistažolių savybėmis, labai naudingomis žmogaus sveikatai. Mūsų medus iš avilių išgaunamas tradiciniais metodais – išimant iš avilio ar fasuojant medų nėra pridedama jokių priedų ar dirbtinių ingredientų. Bitininkavimui Lietuvoje ir Baltijos regione tradiciškai naudojami mediniai aviliai, tokiu būdu išgaunamas natūralus ir grynas medus. Natūralaus medaus požymis – kristalizacija. Kristalizacijos trukmė priklauso nuo medaus rūšies. Kaip ir bet kuris persotintas tirpalas, medus yra linkęs kristalizuotis. Kristalizacija įvyksta suskaidžius ilgas gliukozės (polisacharidų) grandines meduje. Medų kaitinant jis praranda šią savybę.
Pasaulyje yra tūkstančiai žydinčių augalų, kurie gamina nektarą, taip suteikdami galimybę turėti daugybę medaus rūšių. Laukinių gėlių (polifloriniai) medūs yra žydinčių augalų mišinys ir jų spalva bei skonis skiriasi priklausomai nuo regiono ir sezono.
Pagal kilmę medus gali būti monoflorinis – surinktas iš vienos rūšies augalų ir poliflorinis – surinktas iš įvairių augalų. Lietuvoje vyrauja mišrus, daugiažiedis, poliflorinis medus. Monoflorinis medus yra toks, kuriame vienos augalų rūšies žiedadulkių kiekis yra dominuojantis. Poliflorinis – kai meduje aptinkama įvairių augalų žiedadulkių. 100 procentų gryno vienos rūšies augalų medaus dažniausiai nebūna, nes bitės į avilį prineša ir kitų tuo metu žydinčių augalų nektaro. Be to, norint gauti vienos rūšies augalo medų, reikėtų, kad šalia bityno būtų dešimčių ir šimtų hektarų to paties augalo pasėlis. Bitės nėra išrankios, jos iš įvairių augalų renka ir nektarą, ir lipčių, nes yra du medaus šaltiniai: nektaras arba lipčius.
Medaus skonis, spalva, tekstūra, aromatas ir ypatingos gydomosios savybės priklauso nuo gėlių nektaro rūšies, iš kurios gautas medus. Taigi vasaros pabaigoje surinkto medaus spalva skiriasi nuo pavasarį surinkto medaus. Taip yra todėl, kad žydi skirtingos gėlės. Šviesios spalvos medus dažniausiai būna švelnesnio skonio nei tamsesnis medus, o tamsaus medaus skonis aštresnis ir fermentų kiekis bus didesnis nei šviesiame meduje.
Norėdami pasidalint originaliu Lietuvoje renkamu medumi, pateikiame platų asortimentą tamsaus ir šviesaus medaus, kurių kiekvienas turi savo išskirtinį skonį ir savybes. Savo klientams mes siūlome įvairių rūšių poliflorinio (Pavasario gėlių šviesaus, Vasaros gėlių gintarinio, Miško gėlių) medaus ir monoflorinio (Liepų, Pienių, Grikių, Viržių) medaus, taip pat Miško (lipčiaus) medaus.
Paprastai Miško (lipčiaus) meduje yra daugiau mineralinių medžiagų ir amino rūgščių, taip pat didesnės molekulinės masės cukrų (oligosacharidų), ypač melezitozės ir rafinozės. Šis medus atsparus kristalizacijai dėl didelio fruktozės ir žemo gliukozės kiekio. Daugiausia miško medaus gaunama iš medžių, ypač iš lapuočių karštomis vasaros dienomis. Miško medus nėra renkamas visur. Jis būdingas tik keletui Europos šalių, tame tarpe renkamas ir Lietuvoje.
Nėra vieno „geriausio“ medaus, patinkančio visiems žmonėms. Daugelis žmonių turi savo asmeninius mėgstamiausius dalykus, atsižvelgdami į skonį arba suvokiamą naudą.
Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atlikti medaus tyrimų rezultatai patvirtina, kad visas Lietuvoje parduodamas medus yra saugus ir atitinka keliamus reikalavimus, tačiau būtent lietuviškas medus pasižymi išskirtine kokybe, jis savo sudėtimi gerokai pranoksta karšto klimato šalių medų.
Lietuviškas medus turi labiau išreikštas skonines ir aromatines savybes, nes Lietuvos gamtinės sąlygos leidžia bitėms medų rinkti iš didelės įvairovės žydinčių augalų nektaro. Mūsų tiekiamo medaus kokybė aukšta, nes prieš fasavimą jis nebuvo kaitinamas, kadangi prie 55ºC – 70ºC temperatūros medaus sudėtis kinta, jis netenka antiseptinių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Lietuvoje surinktas medus dažniausiai pasižymi aukštesniais kokybės rodikliais nei reikalauja Europos Sąjungos (ES) teisės aktai bei Lietuvoje medaus kokybę reguliuojantis Medaus techninis reglamentas.
Labai gausi augalų įvairovė ir esamos klimatinės sąlygos mūsų geografinėje zonoje ženkliai padidina medaus aktyvumą lyginant su pietų šalimis. Pietuose oro temperatūra yra aukštesnė, nektaras iš žydinčio augalo išsiskiria daug greičiau, todėl mineralų nektare yra kur kas mažiau. Kuo toliau į šiaurę, tuo medus yra vertingesnis, nes augalai žydi ilgiau ir nektare susikaupia daugiau mineralų. Todėl mūsų tiekiamo medaus aktyvumas siekia net iki 70 diastazės vienetų pagal SCHADE metodą, kas parodo kad jis turi daugiau fermentų ir biologiškai yra aktyvesnis lyginant su apdorotu medumi, esančiu ES rinkoje.
Mūsų bičių produktuose yra iki 30% baltymų, 24-34% angliavandenių, 1,5% lipidų, 15% aminorūgščių, praktiškai visų vitaminų (A, B1, B2, B3, B6, B12, C, PP, E, D , K, H), reikalingų žmogaus organizmui, taip pat reikalingų makro (P, S, CI, K, Ca, Na) ir mikroelementų (Mg, Fe, Cu, Zn, Co, Mo, Se, Cr, Ni) , Si.
Produktų kokybę garantuoja nuolatiniai išsamūs tyrimai, atliekami Lietuvos ir Vokietijos specializuotose bičių produktų laboratorijose: NMVRVI (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas), Eurofins (Eurofins Food Integrity Control Services GmbH), QSI (Qality Servies International GmbH), Intertek (Intertek Food Services GmbH). Kiekviena medaus partija parduodama klientams, yra laboratoriškai patikrinta: spalva, drėgmė, HMF, PH, elektrinis laidumas, antibiotikai, diastazė, rūgštingumas, žiedadulkės ir kiti išsamūs medaus kokybės rodikliai.
Savo klientams mažmeninei ir didmeninei prekybai Liepų, Pienių, Vasaros gėlių gintarinį, Pavasario gėlių šviesų, Grikių, Viržių, Miško gėlių ir Miško (lipčiaus) medų pateikiame įvairiose pakuotėse: 320g, 620g ar 1000g stikliniuose indeliuose. Klientų pageidavimu medus gali būti tiekiamas 20 l (28kg) plastikiniuose kibiruose ir didelėse iki 200 l (290kg) metalinėse statinėse. Šiuo metu mes eksportuojame bičių produktus į Kanadą, JAV, Japoniją, Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus, Daniją, Ispaniją, Italiją, Didžiąją Britaniją, Rusiją, Čekijos Respubliką, Rumuniją, Bulgariją, Vengriją, Kroatiją, Slovėniją, Lenkiją, Latviją, Estiją.
Medų rekomenduojame laikyti sandariame inde kambario temperatūroje, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Ant pakuotės nurodoma orientacinė data, iki kada yra geriausia naudoti. Bet dėl savo savybių ir dėl mažo drėgmės kiekio, kuriame yra ištirpę natūralūs cukrai, medus tinkamai jį laikant, praktiškai negenda. Atidarius stiklainį jo nėra būtina laikyti šaldytuve, bet reikėtų saugoti nuo vandens ir kitų maisto produktų patekimo į jį. Nereikėtų laikyti atviro medaus indelio ilgesnį laiką – dėl savo higroskopiškumo (sugebėjimo sutraukti drėgmę iš oro), medus gali pritraukti perteklinės drėgmės, taip pat pašalinių kitų produktų kvapų.
Viename šaukštelyje medaus yra 64 kalorijos, 17,2 g cukraus ir nėra ląstelienos, riebalų ar baltymų. Medaus vidutinis rūgštingumo lygis (pH) yra 3,9 ir tyrimai rodo, kad šis rūgštingumas gali padėti išvengti bakterijų augimo.
Verta paminėti, kad tikslios fizinės – cheminės medaus savybės priklauso nuo jo gamybai naudojamos floros.
Medus nėra vaistai, bet natūralus maistas, maisto papildas, energijos, sveikatos stiprinimo šaltinis.
Kodėl medus labai naudingas?
Tyrimais nustatyta, kad medus turi antibakterinių, antivirusinių, antimikrobinių, priešgrybelinių, antivėžinių, priešuždegiminių savybių. Medus yra puikus antioksidantas, probiotikas ir prebiotikas. Skirtingų rūšių medus turi skirtingą poveikį:
- Pavasario gėlių šviesus medus natūraliai sustiprina organizmo imuninę sistemą, padeda kovoti su peršalimą sukeliančiomis infekcijomis, nuraminti gerklės skausmą, padeda virškinti ir kovoti su laisvaisiais radikalais, sukeliančiais daugybę ligų;
- Vasaros gėlių gintarinis medus gydo peršalimo ligas, stiprina organizmą ir imuninę sistemą, padeda gydyti peršalimo ligas, gerina virškinimą;
- Miško gėlių medus teigiamai veikia beveik visas organų sistemas, didina hemoglobino kiekį, tonizuoja kūną;
- Liepų medus padeda nuo peršalimo ligų ar gerklės skausmo, naudojamas bronchitui ir rinitui, virškinimo trakto ligoms, tokioms kaip kolitas ir gastritas gydyti. Padeda gydyti kepenų, inkstų ligas, pūliuojančias žaizdas, gali padėti nemigai ar stresui mažinti;
- Pienių medus gydo kvėpavimo takų uždegimus, gerklės skausmus, peršalimą, virškinimo sistemos ligas, padidėjusį skrandžio rūgštingumą, gerina kepenų ir inkstų veiklą, slopina skausmą, apsaugo organizmą nuo pažeidimų, sumažindamas sunkių ligų, tokių kaip vėžys, vystymąsi;
- Grikių medus stiprina organizmą, ramina nervų sistemą, švelnina skausmus, mažina cholesterolio lygį ir aukštą kraujospūdį, dėl savo sudėtyje turimo didelio geležies kiekio gydo širdies ir kraujagyslių ligas, naudojamas infekcinių ir radiacijos sukeltų ligų gydymui;
- Viržių medus padeda gydant inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligas, kovojant su širdies ligomis ir vėžiu. Lyginant su kitomis medaus rūšimis, turi didžiausią fenolinių rūgščių kiekį, apsaugančias organizmo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio;
- Miško (lipčiaus) meduje išskirtinai daug mineralinių medžiagų ir amino rūgščių, oligosacharidų – prebiotikų, teigiamai veikiančių virškinimo sistemos bakterijas.